tėvainis

tė́vainis (-ies K.Būg, NdŽ, KŽ), -ė smob. (1) JI202,416, K.Būg, BŽ275, NdŽ, tėváinis (1) K, Rtr, LV IV176, NdŽ, tėvaĩnis (2) NdŽ 1. Q158, BtMt21,38, KlG63,65, R, MŽ, Sut, I, Kos56, N, M, Rtr, M.Katk tėvų ar giminaičių turto paveldėtojas, įpėdinis, tėvonis: Dubos gyventojo sūnus vadinas tė́vainis, duktė – tė́vainė J. Ar jos tėvainės, ar jos samdytos, visos vienodai jos aprėdytos LTR(Všk). Kunigaikščiai, bajorai bent buvo tos pat žemės tėvainiai, tą gi žemę nuo priešininkų gynė Vaižg. Aš likau be nieko, ir iš tėvainio likau bernas rš. Jo mylesta ponas Leonard Valmer, tėvainis Vėžaičių ir kitų valsčių P. Tėvikšnykas, tėvainis SD¹28. Tėvikštaitis, tėvainis SD50. Turte be tėvainio SD311. Kaipo ilgai tėvainis yra vaikas, ik tolei vaikščioja įsakyme ir nevalioj ik metamus savo MP49. Jei tieg sūnūs [teisėti], tada ir tėvikšnykai, aba tėvainiai SPI324. Tas sūnus turėtų mano šeimynos tėvainis būti CI576. Bet anys hūkinykai tarė viens kitop: – Tas yra tėvainis, vykim, užmuškim jį, o tėvainystė teks mumis Ch¹Mr12,7. Pakolei tėvainis yra vaiku, niekuomi neišsiskiria nuog tarno GNPvG4,1. Įnamiai [esame], ne tėváiniai, viešime, ne gyvename SE95. Dedasi tai teip, kaip esti kokiam šlovingam ir turtingam žmogui pasisavinant svetimą vaiką ir darant jį savu vaiku ir tė́vainiu savo turto A.Baran. | prk.: Be to, gana ilgai aš kaip tėvainis tikėjimo seno užlaikyt stengiaus mūsų seną tvarką V.Kudir. Amžiną vardą tėvainimi padarys VlnE16. | bažn.: O teip tampame sūnumis ir tė́vainiais amžinos gyvatos DK96. Jei vaikais esme, tada esme taipajag ir tėvainiais, jei tėvainiais Dievo, tada ir sątėvonimis Christaus VlnE96. Ir tėvainimi dangaus karalystės padarė PK252. Šią dieną visa padavė po kojomis Jo, padaręs Jį Viešpatimi ir tėvainimi viso sutvėrimo DP226. Ir tapsime tė́vainimis Dievo, o drauge tėvuonimis Christaus DP230. Mes jau tikri tėvainiai karalystės Jo MP50. Ir teip pastojame vaikais Dievo ir tėvainiais amžino gyvenimo AK79. Tėvainiu būdams aukštybės, kenčia vargus sunkybės KN136. 2. (neol.) I aktorius, artistas.